Antstoliai: kai beldžiasi realybė arba kaip neskęsti skolų liūne

Žodis „antstolis“ daugeliui lietuvių sukelia automatinę atmetimo reakciją, nerimą ar net pyktį. Tai viena iš tų profesijų, kuri yra apipinta mitais, baimėmis ir neretai – pagrįstu žmonių nepasitenkinimu dėl sistemos nelankstumo. Tačiau emocijos dažniausiai kyla iš nežinojimo. Kai į duris (arba į banko sąskaitą) pasibeldžia skolos išieškojimo realybė, panika yra blogiausias patarėjas. Šiame straipsnyje mes nersime giliau nei sausi įstatymų paragrafai ir pažiūrėsime į antstolių veiklą Lietuvoje pro didinamąjį stiklą: kaip iš tikrųjų veikia šis mechanizmas, kodėl skolos išauga astronomiškai ir, svarbiausia, kokių svertų turite jūs, atsidūrę kitoje barikadų pusėje.

Valstybės įgaliotieji ar verslininkai su antspaudu?

Norint suprasti, kodėl bendravimas su antstoliais dažnai būna toks įtemptas, reikia suvokti jų dvilypį statusą. Lietuvoje antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kurių funkcija – užtikrinti, kad teismų sprendimai neliktų tik popieriuose. Be jų teisinė sistema taptų bejėgė: jei skolininkas nemoka geruoju, kažkas privalo priversti jį tai padaryti.

Tačiau čia yra ir kita medalio pusė. Antstoliai veikia privačiai. Tai reiškia, kad jų kontoros išlaikomos ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o iš lėšų, kurias jie išieško iš skolininkų. Šis modelis sukuria situaciją, kurią kritikai dažnai vadina interesų konfliktu: kuo daugiau ir efektyviau antstolis išieško, tuo sėkmingesnis jo verslas. Būtent todėl kartais atrodo, kad žmogiškasis faktorius šiame procese lieka paskutinėje vietoje.

Visgi, antstolis nėra visagalis valdovas. Jo veikla yra griežtai reglamentuota Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo bei Civilinio proceso kodekso (CPK). Jis negali daryti „ką nori“, nors gavus pranešimą apie sąskaitos areštą, dažnai atrodo priešingai.

Kaip skola patenka ant antstolio stalo?

Daugelis klaidingai mano, kad antstoliai patys ieško skolininkų. Tai – mitas. Antstoliai veikia tik gavę vykdomąjį dokumentą. Grandinė dažniausiai atrodo taip:

• Skolos atsiradimas: Nesumokėta bauda, komunaliniai mokesčiai, greitasis kreditas ar alimentai.
• Teisminis procesas (arba ne): Kreditorius kreipiasi į teismą (arba instituciją, pavyzdžiui, „Sodrą“ ar VMI, kurios sprendimai tam tikrais atvejais prilyginami vykdomiesiems dokumentams).
• Vykdomasis raštas: Jei skola nepadengiama, išduodamas vykdomasis raštas.
• Kreipimasis į antstolį: Kreditorius pasirenka konkretų antstolį ir pateikia jam šį dokumentą.

Svarbu žinoti, kad kreditorius turi teisę rinktis bet kurį antstolį, veikiantį toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta, darbovietė arba turtas. Tai paaiškina, kodėl gyvenant Vilniuje, jūsų bylą gali vykdyti antstolis, kurio kontora registruota sostinėje, net jei skola susidarė Klaipėdoje.

Matematika, kuri skaudina: vykdymo išlaidos

Vienas didžiausių šoko momentų skolininkui – pamatyti galutinę sumą. Atrodo, skola buvo 100 eurų, o antstolis reikalauja 300 ar daugiau. Iš kur atsiranda šie skaičiai?

Lietuvoje galioja Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri nustato vykdymo išlaidų dydžius. Ją sudaro dvi pagrindinės dalys:

1. Būtinosios vykdymo išlaidos: Tai fiksuotos sumos už bylos užvedimą, registruotų laiškų siuntimą, užklausas registruose. Net jei skolą sumokėsite kitą dieną po bylos užvedimo, šias išlaidas vis tiek privalėsite padengti. Jos skirtos antstolio kontoros administravimui.
2. Atlygis antstoliui: Tai sėkmės mokestis. Jis skaičiuojamas procentais nuo išieškomos sumos. Kuo didesnė skola, tuo mažesnis procentas, tačiau egzistuoja minimalios ribos.

Dažna situacija: žmogus pamiršta 10 eurų baudą už parkavimą. Perdavus ją antstoliui, prisideda būtinosios išlaidos, atlygis, PVM, ir galutinė suma išauga dešimteriopai. Tai teisėta, nors ir atrodo neproporcinga. Būtent todėl pagrindinė taisyklė – niekada neleisti mažoms skoloms pasiekti antstolių, nes santykinis pabrangimas mažoms sumoms yra pats drastiškiausias.

Sąskaitų areštas ir „Laisvieji“ pinigai

Kai antstolis imasi darbo, pirmas veiksmas dažniausiai yra sąskaitų areštas per PLAIS (Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą). Sistema automatiškai nuskaito lėšas iš visų skolininko sąskaitų visuose bankuose.

Tačiau ar antstoliai gali palikti žmogų be cento? Teoriškai – ne, praktiškai – taip, jei žmogus tyli.

Kiek iš tikrųjų gali nuskaičiuoti?

Civilinio proceso kodeksas (CPK) griežtai reglamentuoja išskaitų dydžius iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Šios taisyklės keitėsi, siekiant labiau apsaugoti skolininką:

• Nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (Minimalios mėnesinės algos): Išskaitoma 20% arba 30% (priklausomai nuo skolos rūšies, pvz., alimentams ar žalos atlyginimui gali būti daugiau). Jei skola nėra prioritetinė, dažniausiai tai – 20% nuo MMA.
• Nuo pajamų dalies, viršijančios MMA: Išskaitoma 50%. Anksčiau ši dalis buvo didesnė (70%), tačiau įstatymų leidėjai ją sumažino, kad skatinų žmones dirbti legaliai ir uždirbti daugiau, neslepiant pajamų.

Svarbi detalė: Jei gaunate pajamas, kurios yra neliečiamos (pvz., vaiko pinigai, pašalpos laidotuvėms, motinystės išmokos tam tikrais atvejais), antstolis automatiškai to nemato. Bankas mato tik įplaukas. Jūsų pareiga – nedelsiant informuoti antstolį ir pateikti banko sąskaitos išrašą, įrodantį lėšų kilmę. Priešingu atveju sistema „nusiurbs“ viską, ir pinigų grąžinimo procesas bus ilgas ir varginantis.

Didžioji klaida: stručio taktika

Dirbant su skolininkais, antstoliai dažnai pastebi vieną tendenciją: žmonės, gavę registruotą laišką su raudonu antspaudu ar žyma „Teisminiai dokumentai“, tiesiog jo neatsiima. Arba atsiėmę – neperskaito. Tai vadinama „stručio taktika“ – galvą į smėlį ir tikėtis, kad audra praeis.

Deja, teisinėje sistemoje neatsiimtas laiškas dažniausiai prilyginamas įteiktam (po tam tikro laiko ir procedūrų). Ignoravimas atima iš jūsų galimybę:

• Apskųsti antstolio veiksmus (tam yra trumpi terminai).
• Susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis.
• Informuoti apie nepilnamečius vaikus ar išlaikytinius (tai gali sumažinti išskaitų dydį).

Jei jau gavote žinią iš antstolio – susisiekite. Tai nereiškia, kad turite iškart viską sumokėti. Bet kontaktas parodo, kad nesislapstote. Antstoliai yra žmonės (nors kartais tuo abejojama), ir su daugeliu jų padėjėjų galima derėtis dėl mokėjimo grafiko, ypač jei skolininkas rodo geranoriškumą ir realias pastangas.

Turtas ir varžytynės: kada netenkama namų?

Nekilnojamojo turto ar automobilio pardavimas iš varžytynių yra kraštutinė priemonė. Įstatymas numato proporcingumo principą. Dėl kelių šimtų eurų skolos buto neparduos. Tačiau jei skola yra didelė ir nėra kitų būdų ją išieškoti (žmogus nedirba, neturi lėšų sąskaitose), antstolis gali nukreipti išieškojimą į turtą.

Procesas dabar persikėlęs į elektroninę erdvę – portalą e-varžytynės. Tai padidino skaidrumą ir sumažino „saviems“ parduodamo turto riziką. Visgi, varžytynėse turtas dažnai parduodamas žemesne nei rinkos kaina (pirmose varžytynėse pradinė kaina yra 80% vertės, antrose – 60%). Tai skaudus smūgis skolininkui, nes pardavus turtą pigiau, gali neužtekti lėšų visai skolai padengti, ir žmogus lieka ir be namų, ir vis dar skolingas.

Todėl, jei matote, kad turto areštas neišvengiamas, geriausia strategija – prašyti antstolio leisti turtą parduoti pačiam (skolininko siūlomam pirkėjui). Įstatymas tai leidžia. Tokiu atveju galite parduoti turtą už rinkos kainą, padengti skolą antstoliui, o likutį pasilikti sau.

Sutuoktinio spąstai: ar vyras atsako už žmonos skolas?

Tai itin jautri tema. Lietuvoje galioja prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau skolos gali būti asmeninės ir bendros.

Jei vienas sutuoktinis paėmė greitąjį kreditą „pravalgymui“ be kito žinios, tai dažniausiai traktuojama kaip asmeninė prievolė. Antstolis gali išieškoti tik iš to sutuoktinio turto dalies. Bėda ta, kad kol turtas nepadalintas, sunku nustatyti, kuri dalis yra kieno. Todėl dažnai areštuojamas bendras turtas ar sąskaitos.

Norint apsaugoti sąžiningąjį sutuoktinį, būtina antstoliui pateikti įrodymus, kad skola yra asmeninė, ir reikalauti atskirti turtą. Dažnai tam prireikia notarinio turto pasidalijimo arba vedybinės sutarties (kuri, beje, veikia tik būsimoms skoloms, atsiradusioms po sutarties įregistravimo).

Skolos užsienyje: ar emigracija išgelbės?

Dalis žmonių bando pabėgti nuo skolų išvykdami į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ar Vokietiją. Prieš dešimtmetį tai veikė gana efektyviai. Dabar situacija pasikeitusi. Europos Sąjungoje veikia supaprastinta teismo sprendimų pripažinimo tvarka. Lietuvos antstolis gali perduoti vykdomąjį dokumentą užsienio kolegoms.

Nors tai ilgas ir brangus procesas, didelėms skoloms jis taikomas vis dažniau. Be to, skola niekur nedingsta. Grįžus į Lietuvą atostogų ar paveldėjus turtą, nemalonumai gali užgriūti dviguba jėga dėl susikaupusių palūkanų ir vykdymo išlaidų.

Ką daryti, jei antstolis piktnaudžiauja?

Nors antstoliai turi daug galių, jie nėra neliečiami. Dažniausi pažeidimai:

• Nepalikta pragyvenimui būtina lėšų suma.
• Areštuotos socialinės išmokos.
• Neproporcingi veiksmai (pvz., areštuotas automobilis dėl mažos skolos).

Jei manote, kad antstolis elgiasi neteisėtai, pirmas žingsnis – rašytinis skundas pačiam antstoliui. Jis privalo jį išnagrinėti. Jei atsakymas netenkina, skundą galima teikti apylinkės teismui. Taip pat veikia Lietuvos antstolių rūmai, kurie nagrinėja etikos ir procedūrinius pažeidimus.

Svarbu viską daryti raštu. Telefoniniai pokalbiai „prie bylos neprisegami“. Elektroninis paštas arba registruoti laiškai yra jūsų geriausi draugai ginče su biurokratija.

Pabaigai: Antstolis nėra nuosprendis visam gyvenimui

Gyvenimas su skolomis yra psichologiškai alinantis. Antstoliai yra tos sistemos dalis, kuri primena apie praeities klaidas. Tačiau svarbu suprasti, kad antstolis iš esmės yra tik tarpininkas. Jo tikslas – uždaryti bylą. Kuo greičiau ir sklandžiau bendrausite, tuo mažiau streso patirsite.

Sistema nėra tobula. Ji dažnai baudžia skurdžiausius, užkraudama didžiausią santykinę naštą. Tačiau žinojimas, kaip ji veikia – kokie yra įkainiai, kaip skaičiuojamos išskaitos, kaip apsaugoti vaiko pinigus – suteikia jums kontrolės jausmą. Nesislepikite, domėkitės savo teisėmis ir atminkite: net ir sudėtingiausia finansinė situacija yra išsprendžiama, jei į ją žiūrima atviromis akimis, o ne pro uždarytas duris.