Košmaras tęsiasi: FNAF 2 filmas ir naujos paslaptys, kurių laukia visas pasaulis

Kai 2023-ųjų rudenį kino teatrus pasiekė ilgai laukta vaizdo žaidimų adaptacija, niekas negalėjo tiksliai prognozuoti tokio žemę drebinančio rezonanso. Pirmasis filmas ne tik atsipirko, bet ir tapo kultūriniu fenomenu, įrodžiusiu, kad siaubo žanras ir vaizdo žaidimų ekranizacijos gali eiti koja kojon. Dabar, kai dulkės nusėdo, visų akys krypsta į horizontą, kur bręsta nauja audra – FNAF 2 filmas. Tai nėra tiesiog dar vienas tęsinys; tai sugrįžimas į painų, gąsdinantį ir paslapčių kupiną pasaulį, kurį sukūrė Scottas Cawthonas. Šiame straipsnyje mes panirsime giliai į tai, kas jau žinoma, kas prognozuojama ir kodėl antroji dalis gali būti netgi svarbesnė už pirmąją.

Kodėl pirmasis filmas buvo tik pradžia?

Norint suprasti, kodėl FNAF 2 filmas kelia tokį didžiulį ažiotažą, reikia atsigręžti į pirmąją dalį. „Blumhouse Productions” studija atliko beveik neįmanomą misiją – jie paėmė žaidimą, kurio esmė yra sėdėjimas viename kambaryje ir stebėjimas kamerų, bei pavertė jį rišliu naratyvu. Nors kritikai buvo pasidaliję, gerbėjų bendruomenė balsavo piniginėmis – filmas tapo pelningiausiu „Blumhouse” projektu istorijoje.

Tačiau pirmoji dalis paliko daugiau klausimų nei atsakymų. Mes pamatėme Williamą Aftoną, sužinojome apie dingusius vaikus, tačiau „Five Nights at Freddy’s” visata yra žymiai gilesnė. Žaidimų serijos veteranai žino, kad antroji žaidimo dalis („Five Nights at Freddy’s 2”) yra laikoma viena geriausių, sudėtingiausių ir labiausiai bauginančių visoje franšizėje. Ji pristatė visiškai naują animatronikų kartą, išplėtė mitologiją ir padidino sunkumo lygį. Todėl lūkesčiai filmui yra milžiniški – tikimasi ne tik to paties lygio, bet ir kokybinio šuolio tiek vizualikoje, tiek scenarijuje.

Oficiali informacija: Ką mes žinome?

Gandai sklandė ilgai, tačiau dabar turime ir konkrečių faktų. „Universal Pictures” ir „Blumhouse” oficialiai patvirtino, kad FNAF 2 filmas yra gamyboje. Studija „CinemaCon” renginyje Las Vegase paskelbė, jog tęsinys kino teatrus turėtų pasiekti 2025 metų rudenį (preliminari data – gruodžio 5 d.). Tai suteikia kūrėjams pakankamai laiko, kad skubėjimas nepakenktų kokybei – problema, kuri dažnai kamuoja tęsinius.

Džiugi žinia gerbėjams yra ta, kad režisierė Emma Tammi sugrįžta. Jos vizija pirmajame filme, ypač dėmesys atmosferai ir praktiniams efektams, buvo viena iš sėkmės priežasčių. Be to, prie scenarijaus vėl dirba pats Scottas Cawthonas. Jo dalyvavimas yra garantas, kad filmas nenukryps nuo kanono ten, kur tai nėra būtina, ir išlaikys tą specifinę dvasią, kurią pamilo milijonai.

Nauji veidai: „Toy” animatronikų era

Didžiausias pokytis, kurį atneš FNAF 2 filmas, be jokios abejonės, yra nauji personažai. Jei pirmajame filme matėme klasikinius „Withered” (nors filme jie atrodė gana sveiki, kol nesugedo) animatronikus, antroji dalis turėtų pristatyti vadinamuosius „Toy” modelius. Žaidime šie robotai buvo sukurti kaip saugesnė, draugiškesnė ir technologiškai pažangesnė alternatyva seniesiems.

• Toy Freddy: Blizgus, plastikinis ir atrodantis kur kas „mieliau”, bet tuo pačiu ir šiurpiau dėl savo tuščio žvilgsnio.
• Toy Bonnie: Mėlynas kiškis, kuris žaidime pasižymėjo itin agresyviu elgesiu ir nuolatiniu lindimu į ventiliacijos angas.
• Toy Chica: Personažas, kuris be savo snapo atrodo kaip vienas baisiausių košmarų visoje serijoje.

Tačiau įdomiausia bus pamatyti, kaip „Jim Henson’s Creature Shop” – legendinė efektų studija – realizuos šiuos modelius. Pirmosios dalies animatronikai buvo sunkūs, masyvūs ir atrodė kaip tikri 9-ojo dešimtmečio reliktai. „Toy” animatronikai turi atrodyti visiškai kitaip – lyg naujutėlaičiai, pagaminti iš plastiko, su veido atpažinimo sistemomis. Kontrastas tarp senųjų, apgriuvusių robotų ir naujųjų, „tobulų” žudikų, turėtų tapti pagrindine vizualine filmo ašimi.

Marionetė (The Puppet) ir Balionų Berniukas (Balloon Boy)

Kalbėdami apie FNAF 2 filmą, negalime nepaminėti dviejų figūrų, kurios kardinaliai keičia žaidimo dinamiką. Pirmoji – tai Marionetė (The Puppet). Lore (istorijos) prasme, tai yra vienas svarbiausių personažų. Manoma, kad būtent Marionetė yra atsakinga už vaikų sielų perkėlimą į animatronikus. Jos pasirodymas filme galėtų atverti duris į gilesnį antgamtinį pasakojimą, paaiškinant, kaip tiksliai veikia „apsėdimas”. Vizualiai Marionetė – liekna, ilga, su balta kauke – kine gali atrodyti nepaprastai šiurpiai.

Kitas personažas – Balloon Boy (BB). Nors žaidėjai jį dažnai laiko erzinančiu, filme jis gali atlikti įdomų vaidmenį. Pirmame filme jau matėme mažą užuominą į jį (mažą figūrėlę, kuri vis gąsdino Mike’ą), tad jo pilnas pasirodymas yra beveik garantuotas. Jo juokas, aidintis tuščiuose picerijos koridoriuose, gali tapti puikiu psichologinio siaubo elementu.

Mangle: Technologinis iššūkis ir siaubas

Atskira pastraipa priklauso Mangle. Tai yra „Toy Foxy” versija, kurią vaikai nuolat išardydavo, kol darbuotojai tiesiog nustojo ją taisyti ir paliko kaip „išardyk ir surink” atrakcioną. Mangle yra chaotiškas laidų, galūnių ir metalo rinkinys, kuris gali laipioti lubomis. Kine sukurti tokį personažą praktiniais efektais bus didžiulis iššūkis. Jei kūrėjams pavyks realistiškai pavaizduoti lubomis ropojantį, sudraskytą animatroniką, tai gali tapti viena įsimintiniausių scenų visame filme.

Aktorių kolektyvas: Kas sugrįžta?

Nors oficialus aktorių sąrašas nuolat pildomas, pagrindiniai žaidėjai turėtų likti tie patys. Joshas Hutchersonas, įkūnijęs Mike’ą Schmidtą, patvirtino savo norą ir pasirengimą tęsti darbą. Jo personažas pirmojoje dalyje išgyveno didelę traumą ir susitaikymą, tad antrojoje dalyje būtų įdomu pamatyti jį nebe kaip auką, o galbūt kaip žmogų, ieškantį atsakymų.

Tačiau didžiausia žvaigždė ir intriga yra Matthew Lillardas, vaidinantis Williamą Aftoną. Pirmojo filmo pabaiga aiškiai parodė jo likimą – jis buvo uždarytas „Spring Bonnie” kostiume. Žaidimų gerbėjai žino, kas seka toliau. Jis tampa Springtrapu. Nors FNAF 2 filmas pagal žaidimo chronologiją gali būti priešistorė (prequel), filmo kūrėjai gali pasirinkti linijinį pasakojimą. Tai reiškia, kad galime pamatyti Lillardą tiek prisiminimuose (flashbacks) kaip žmogų, tiek dabartyje kaip pūvantį, bet vis dar gyvą monstrą kostiume. Lillardo vaidyba buvo vienas stipriausių pirmosios dalies elementų, tad jo sugrįžimas yra būtinas sėkmei.

Siužeto teorijos: Priešistorė ar Tęsinys?

Čia prasideda painiausia dalis. Žaidimų serijoje „Five Nights at Freddy’s 2” iš tikrųjų yra priešistorė pirmajam žaidimui. Veiksmas vyksta 1987 metais (garsusis „Bite of ’87” incidentas), o picerija yra naujesnė, didesnė ir „saugesnė”. Tačiau filmo kūrėjai turi dilemą. Pirmasis filmas baigėsi gana aiškia pabaiga dabartiniame laike. Ar jie ryšis daryti šuolį atgal į praeitį?

Yra kelios teorijos:

1. Gryna priešistorė: Filmas nukels mus į 1987-uosius ir parodys „Fredbear’s Family Diner” arba naujosios picerijos atidarymą, visiškai ignoruodamas Mike’o istoriją iš pirmo filmo, arba parodys Mike’o tėvą/brolį. Tai rizikinga, nes žiūrovai prisirišo prie Hutchersono personažo.
2. Linijinis tęsinys su elementais iš 2-o žaidimo: Tai labiausiai tikėtinas variantas. Veiksmas vyks po pirmojo filmo įvykių. Galbūt bus atidaryta nauja picerija, bandant atgaivinti prekės ženklą, ir ten bus panaudoti „Toy” animatronikai. Tuo pačiu metu per prisiminimus ar vaizdo įrašus bus atskleista 1987-ųjų istorija.
3. Mišrus variantas: Mike’as Schmidtas toliau tiria „Freddy’s” paslaptis ir atranda apleistą sandėlį ar požeminį kompleksą, kuriame buvo laikomi „Toy” animatronikai, taip sujungiant praeitį su dabartimi.

Kruvinasis „Bite of ’87” – ar mes tai pamatysime?

Viena iš didžiausių paslapčių FNAF mitologijoje yra „Bite of ’87” (1987-ųjų įkandimas), kai animatronikas nukando žmogui kaktos skiltį. Gerbėjai metų metus ginčijosi, kas buvo kaltininkas – Mangle? Toy Chica? Withered Freddy? Jei FNAF 2 filmas bent iš dalies lies 1987-ųjų laikotarpį, šio įvykio parodymas ekrane būtų milžiniškas „fan service” (dovana gerbėjams). Tai būtų brutalu, šokiruojama ir galutinai įtvirtintų animatronikų pavojingumą. Pirmasis filmas buvo kritikuojamas dėl per mažo kraujo kiekio (PG-13 reitingas), tad šis incidentas galėtų pridėti reikiamo aštrumo.

Siaubo lygis: Ar bus baisiau?

Pirmasis filmas buvo labiau atmosferinis trileris su siaubo elementais nei grynakraujis siaubo filmas. Daugeliui užkietėjusių žanro gerbėjų trūko įtampos. FNAF 2 filmas turi puikią progą tai ištaisyti. Antrasis žaidimas pasižymėjo tuo, kad žaidėjas jautėsi visiškai neapsaugotas – nėra durų, kurias galima uždaryti, tik kaukė ir žibintuvėlis. Šis pažeidžiamumo jausmas turi būti perkeltas į ekraną.

Įsivaizduokite sceną: pagrindinis veikėjas sėdi tamsoje, girdi kvėpavimą ventiliacijos angoje, o vienintelis būdas išsigelbėti – užsidėti Fredžio galvos kaukę ir tikėtis, kad animatronikas „Toy Bonnie” neatskirs jo nuo saviškių. Įtampa, kai robotas nuskenuoja veidą, mirksint šviesoms, gali būti nepakeliama. Režisierė Emma Tammi interviu minėjo, kad jie klauso gerbėjų atsiliepimų, todėl galima tikėtis daugiau „jumpscare” (staigaus išgąsdinimo) momentų ir intensyvesnės baimės atmosferos.

Scenografija ir muzika

FNAF žavesys slypi ir jo estetikoje. Pirmame filme picerija buvo apleista, dulkėta. Antroje dalyje, jei bus laikomasi žaidimo stiliaus, turėtume išvysti ryškią, spalvingą, bet „plastikinę” aplinką. Neoninės šviesos, languotos grindys, 80-ųjų stiliaus plakatai – visa tai sukuria apgaulingą saugumo jausmą, kuris greitai subliūkšta. Muzikinis takelis taip pat vaidins svarbų vaidmenį. „The Living Tombstone” daina titruose tapo hitu, tad muzikinė pusė tikrai nebus apleista. Garsas, ypač mechaniniai judesiai, girgždesiai ir tolimas muzikinės dėžutės grojimas (Puppet tema), bus kritiškai svarbūs kuriant baimę.

Kultūrinė reikšmė ir bendruomenė

Negalima ignoruoti fakto, kad FNAF yra daugiau nei filmas ar žaidimas. Tai bendruomenė. „Youtube” platformoje tūkstančiai kanalų analizuoja kiekvieną kadrą, kiekvieną plakatą fone. Kūrėjai tai supranta. FNAF 2 filmas neabejotinai bus prikimštas „Velykinių kiaušinių” (Easter eggs) – paslėptų detalių, kurias supras tik ištikimiausi gerbėjai. Tai gali būti užuominos į knygas, kitus žaidimus („Sister Location”) ar populiarias fanų teorijas.

Pavyzdžiui, „Shadow Freddy” arba „Shadow Bonnie” pasirodymas fone, net jei jie neturės įtakos siužetui, sukeltų audrą socialiniuose tinkluose. Scottas Cawthonas yra meistras bendrauti su savo auditorija per mįsles, todėl filmo rinkodaros kampanija tikriausiai bus taip pat kupina paslapčių, kaip ir pats filmas.

Apibendrinimas: Ko tikėtis 2025-aisiais?

Apibendrinant, FNAF 2 filmas formuojasi kaip vienas didžiausių 2025 metų kino įvykių. Pirmasis filmas padėjo pamatus – supažindino plačiąją auditoriją su pasauliu ir taisyklėmis. Antrasis filmas turi laisvę statyti ant tų pamatų kažką didingesnio, baisesnio ir sudėtingesnio.

Mes laukiame ne tik susitikimo su „Toy” animatronikais, Mangle ir Marionete. Mes laukiame gilesnio pasakojimo apie Williamo Aftono beprotybę, apie „Fazbear Entertainment” korporacijos tamsias paslaptis ir apie tai, kas iš tikrųjų nutiko tiems vaikams. Jei „Blumhouse” ir Scottas Cawthonas sužais teisingai, šis filmas gali tapti pavyzdžiu, kaip reikia kurti siaubo tęsinius. Iki premjeros liko dar nemažai laiko, tačiau viena aišku – kai šviesos užges ir ekrane pasirodys Fredžio siluetas, pasaulis vėl sulaikys kvėpavimą. Ar esate pasiruošę dar penkioms naktims?