Superherojų žanras išgyvena įdomų, lūžio tašką. Žiūrovai ir skaitytojai, persisotinę standartinėmis „gelbėtojo su apsiaustu” formulėmis, ieško kažko gilesnio, tamsesnio ir vizualiai įspūdingesnio. Būtent čia į sceną žengia Supergirl Woman of Tomorrow. Tai nėra tiesiog dar viena komiksų serija ar eilinis pranešimas apie būsimą kino filmą. Tai kūrinys, kuris iš esmės dekonstruoja tai, ką manėme žinantys apie Karą Zor-El – Supermeno pusseserę – ir paverčia ją viena tragiškiausių, bet kartu ir stipriausių figūrų šiuolaikinėje mokslinėje fantastikoje.
- Ne Supermeno šešėlyje: Nauja Karos Zor-El tapatybė
- Kosminis vesternas: „True Grit” tarp žvaigždžių
- Vizualinis triumfas: Bilquis Evely magija
- Psichologinis portretas: Ką reiškia būti „Rytojaus Moterimi”?
- Kripto – Superšuo: Emocinis inkaras
- Nuo komikso iki didžiojo ekrano: DC Studios ateitis
- Kodėl ši istorija aktuali Lietuvai ir pasauliui?
- Išvada: Daugiau nei tik superherojus
Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori suprasti, kodėl Tomas Kingas (rašytojas) ir Bilquis Evely (dailininkė) sukūrė šedevrą, tapusį pagrindu naujajai DC kino visatos krypčiai, ir kodėl ši istorija yra lyginama su klasikiniais vesternais kosmose.
Ne Supermeno šešėlyje: Nauja Karos Zor-El tapatybė
Norint suprasti Supergirl Woman of Tomorrow svarbą, pirmiausia reikia pamiršti viską, ką matėte CW seriale ar senesnėse animacijose. Dažniausiai Supergirl buvo vaizduojama kaip „moteriška Supermeno versija” – besišypsanti, optimistiška, galbūt šiek tiek maištinga, bet iš esmės atkartojanti Kal-Elo moralinį kompasą. Tačiau šiame pasakojime atverčiama visiškai kita korta.
Esminis skirtumas tarp Supermeno ir Supergirl, kurį meistriškai išryškina ši istorija, slypi jų traumose. Kal-Elas (Supermenas) buvo išsiųstas iš Kriptono dar būdamas kūdikis. Jis neprisimena savo gimtosios planetos žūties. Žemė jam yra namai, o Kriptonas – tik tolima, mitologinė idėja. Jis užaugo mylinčioje šeimoje Kanzase.
Kara Zor-El istorija yra visiškai kitokia. Ji paliko Kriptoną būdama keturiolikos. Ji buvo ten. Ji matė, kaip planeta sprogsta. Ji matė, kaip žūsta jos tėvai, draugai, kaimynai – visi, kuriuos ji kada nors mylėjo. Ji dreifavo kosmoso tamsoje ant asteroido gabalo, stebėdama mirtį, kol galiausiai pasiekė Žemę. Supergirl Woman of Tomorrow nagrinėja būtent šią traumą. Tai istorija ne apie viltį, kurią atneša saulė, bet apie pyktį, gedulą ir bandymą rasti prasmę po visiško sunaikinimo.
Kosminis vesternas: „True Grit” tarp žvaigždžių
Vienas unikaliausių šios istorijos aspektų yra jos žanrinis sprendimas. Tai nėra tipinis superherojų veiksmo trileris. Tai – kosminis vesternas. Struktūriškai pasakojimas labai primena garsųjį romaną ir filmą „True Grit” (Tikras išbandymas). Istoriją pasakoja ne pati Supergirl, o jauna ateivė mergaitė vardu Ruthye.
Siužeto užuomazga prasideda toli gražu ne herojiškai. Mes randame Karą planetoje su raudona saule (kuri atima jos galias), švenčiančią savo 21-ąjį gimtadienį. Ji geria, bando užmiršti savo skausmą ir tiesiog egzistuoti. Čia ją suranda Ruthye, nešina senoviniu kardu ir ieškanti samdinio, galinčio padėti atkeršyti už jos tėvo mirtį. Tėvą nužudė piktadarys, vardu Kremas (Krem of the Yellow Hills).
Šis duetas – galinga, bet ciniška Kara ir naivi, bet ryžtinga Ruthye – leidžiasi į kelionę per visatą. Jie keliauja senu kosminiu autobusu, lanko keistas, pavojingas planetas ir susiduria su iššūkiais, kurie reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir moralinio tvirtumo. Tai klasikinė „kelionės” (road trip) struktūra, perkelta į vizualiai pribloškiantį mokslinės fantastikos pasaulį.
Vizualinis triumfas: Bilquis Evely magija
Kalbėti apie Supergirl Woman of Tomorrow ir nepaminėti dailininkės Bilquis Evely būtų nusikaltimas. Jos piešimo stilius kardinaliai skiriasi nuo standartinio DC ar Marvel „namų stiliaus”. Evely braižas primena 70-ųjų ir 80-ųjų Europos mokslinės fantastikos komiksus, ypač prancūzų meistro Moebiuso darbus.
Kiekvienas puslapis alsuoja didybe ir detalumu. Pasauliai, kuriuos ji kuria, atrodo gyvi, senoviniai ir svetimi. Nuo drakonų planetoje, kurioje lyja kristalais, iki keistų kosminių uostų architektūros – viskas sukuria sapnišką, pasakišką atmosferą. Spalvininkas Mat Lopes taip pat atlieka neįtikėtiną darbą, naudodamas ryškias, psichodelines spalvas, kurios kontrastuoja su neretai brutaliais įvykiais.
Būtent vizualinė pusė padeda perteikti pagrindinę mintį: nors Kara yra galinga kaip dievas, ji yra įstrigusi pasaulyje, kuris yra gražus, bet abejingas jos skausmui. Meniškas sprendimas atsisakyti tradicinių, griežtų komiksų rėmelių ir leisti vaizdams lietis per puslapius sukuria epinį pojūtį, kurio taip trūksta šiuolaikiniame kine.
Psichologinis portretas: Ką reiškia būti „Rytojaus Moterimi”?
Pavadinimas Woman of Tomorrow (Rytojaus Moteris) yra ironiškas ir kartu viltingas. Visos istorijos metu Kara kovoja su praeitimi. Ji yra „vakar dienos” produktas – mirusios civilizacijos reliktas. Tačiau jos kelionė su Ruthye verčia ją žvelgti į priekį.
Tomo Kingo rašymo stilius čia atsiskleidžia visu gražumu. Jis nevengia ilgų, poetiškų monologų ir filosofinių apmąstymų. Viename įsimintiniausių momentų Kara aiškina skirtumą tarp savęs ir Kriptono piktadalių. Ji pabrėžia, kad nepaisant visos galios, ji renkasi ne kerštą, o teisingumą. Tačiau tas teisingumas Supergirl Woman of Tomorrow puslapiuose yra purvinas ir sunkus.
Istorija kelia klausimą: kaip išlikti geram, kai visata tau yra žiauri? Kara nuolat susiduria su pagundomis tiesiog sunaikinti savo priešus (ką ji lengvai galėtų padaryti), bet ji nuolat renkasi sunkesnį kelią. Ji moko Ruthye, kad kerštas nepalengvina skausmo. Tai brandi, sudėtinga heroizmo analizė, kuri parodo, kad tikroji Karos galia slypi ne jos lazerinėse akyse, o jos gebėjime nepalūžti po tragedijos našta.
Kripto – Superšuo: Emocinis inkaras
Netikėtas, bet be galo svarbus šios istorijos elementas yra Kripto (Krypto the Superdog). Daugelyje adaptacijų jis vaizduojamas kaip komiškas personažas, tačiau čia jis yra ištikimas palydovas ir gynėjas. Jo buvimas primena Karai apie jos prarastus namus ir suteikia istorijai reikalingo šilumos bei žmogiškumo (nors jis ir šuo).
Kripto vaidmuo čia nėra tik dekoratyvinis. Jo sužeidimas viename iš susidūrimų tampa katalizatoriumi, kuris priverčia Karą veikti dar ryžtingiau. Tai parodo, kad net ir būdama beveik nepažeidžiama, ji vis dar turi ką prarasti, ir ta baimė prarasti vienintelį likusį ryšį su praeitimi yra jos varomoji jėga.
Nuo komikso iki didžiojo ekrano: DC Studios ateitis
Kodėl apie šį komiksą dabar kalbama daugiau nei bet kada? Todėl, kad jis tapo kertiniu akmeniu naujai Jameso Gunno ir Peterio Safrano kuriamai DC kino visatai (DCU). Paskelbus apie „Chapter 1: Gods and Monsters” (Pirmas skyrius: Dievai ir Monstrai), buvo patvirtinta, kad Supergirl Woman of Tomorrow bus adaptuotas į pilnametražį filmą.
Tai didžiulis pokytis studijos strategijoje. Vietoj to, kad kurtų filmus pagal abstrakčias veikėjų idėjas, studija nusprendė adaptuoti konkrečius, kritikų pripažintus autorinius kūrinius. Jamesas Gunnas viešai pareiškė, kad šis Tomo Kingo kūrinys yra viena geriausių superherojų istorijų, kurias jis yra skaitęs.
Milly Alcock – Naujoji Kara
Pagrindinį vaidmenį filme atliks aktorė Milly Alcock, kurią daugelis pamilo už jaunosios Rhaenyros Targaryen vaidmenį seriale „House of the Dragon” (Drakono namai). Šis pasirinkimas yra tiesiog tobulas. Alcock turi tą reikalingą „aštrumą” ir gebėjimą perteikti karališką orumą, susimaišiusį su giliu, užslėptu pykčiu.
Jos Supergirl nebus ta, kuri tiesiog skraido ir mojuoja ranka miniai. Tai bus kario mentalitetą turinti moteris, kuri jaučiasi svetima Žemėje. Alcock gebėjimas vaidinti personažus, kurie yra priversti greitai suaugti žiauriomis aplinkybėmis, idealiai atitinka Woman of Tomorrow toną.
Kodėl ši istorija aktuali Lietuvai ir pasauliui?
Lietuvos skaitytojams ir žiūrovams Supergirl Woman of Tomorrow temos gali pasirodyti stebėtinai artimos. Tai pasakojimas apie išgyvenimą, tremtį ir bandymą susikurti tapatybę svetimoje aplinkoje. Tai istorija apie tai, kaip neleidžiama praeities tragedijoms apibrėžti ateities.
Be to, estetinė komikso pusė yra tikra atgaiva akims. Pasaulyje, kuriame dominuoja CGI efektai ir vienodi vizualiniai sprendimai, šis kūrinys siūlo grįžimą prie rankų darbo, prie meninės vizijos, kuri nebijo būti keista ar nepatogi.
Pagrindinės priežastys perskaityti komiksą prieš filmą:
- Pilna patirtis: Filmas, kad ir koks geras bebūtų, negalės sutalpinti visų Tomo Kingo niuansų ir vidinių monologų.
- Menas: Bilquis Evely piešiniai yra verti būti eksponuojami galerijose. Tai vienas gražiausių pastarojo dešimtmečio DC leidinių.
- Unikalumas: Tai uždara istorija (miniserija), kuriai nereikia žinoti 50 metų komiksų istorijos. Ją galima skaityti kaip atskirą romaną.
Išvada: Daugiau nei tik superherojus
Supergirl Woman of Tomorrow peržengia savo žanro ribas. Tai mokslinės fantastikos epas, nagrinėjantis egzistencinius klausimus. Tai įrodymas, kad komiksai gali būti aukštoji literatūra ir menas. Kara Zor-El čia nėra tiesiog Supermeno šešėlis – ji yra sudėtinga, sužeista, bet neįtikėtinai galinga asmenybė, kuri pati nusitiesia savo kelią.
Artėjant filmo premjerai, susidomėjimas šiuo kūriniu tik augs. Tačiau neverta laukti. Nesvarbu, ar esate užkietėjęs komiksų fanas, ar tiesiog ieškote geros, sukrečiančios istorijos – ši kosminė odisėja yra skirta jums. Ji primena, kad net ir po didžiausių tragedijų, rytojus visada išaušta, tik nuo mūsų priklauso, koks jis bus.
