The Conjuring 4: Paskutinės Apeigos – atsakymas į klausimą, kada kino ekranus sudrebins finalinė Warrenų bylos dalis

Siaubo filmų žanras per pastarąjį dešimtmetį išgyveno tikrą renesansą, o už tai didele dalimi turėtume dėkoti būtent Jameso Wano sukurtai „Išvarymo“ (angl. The Conjuring) visatai. Tai tapo ne šiaip filmų serija, o kultūriniu reiškiniu, kuris į kino teatrus sugrąžino klasikinę, atmosferinę baimę. Tačiau viskas, kas turi pradžią, privalo turėti ir pabaigą. Gerbėjų lūpose vis dažniau skamba klausimas: The Conjuring 4 kada pasirodys kinuose ir ko galime tikėtis iš šio finalinio akordo?

Šis straipsnis skirtas ne tik tiems, kurie nekantriai brauko dienas kalendoriuje, bet ir tiems, kurie nori suprasti, kodėl „Paskutinės apeigos“ (angl. Last Rites) yra vienas laukiamiausių 2025-ųjų metų kino įvykių. Pasinerkime į detales, gamybos užkulisius ir šiurpias teorijas, kurios gaubia Ed ir Lorraine Warrenų atsisveikinimą.

Oficiali premjeros data: kada žymėtis raudoną dieną kalendoriuje?

Pradėkime nuo to, kas labiausiai rūpi žiūrovams. Ilgą laiką sklandė gandai, spėlionės ir nepatvirtintos datos, tačiau studija „Warner Bros.“ pagaliau įnešė aiškumo. Jei ieškote atsakymo į klausimą „The Conjuring 4 kada“, atsakymas yra konkretus ir jau oficialus.

Numatyta, kad filmas „The Conjuring: Last Rites“ didžiuosius ekranus pasieks 2025 metų rugsėjo 5 dieną.

Kodėl būtent rugsėjis? Tai strateginis studijos sprendimas. Rugsėjo pradžia tradiciškai laikoma „siaubo sezono“ atidarymu, įžanga į Helovino laikotarpį. Būtent šiuo metu pasirodė ir ankstesnės sėkmingos franšizės dalys, tokios kaip „Vienuolė“ (angl. The Nun). Tai laikas, kai vasaros blokbasterių karštinė jau atslūgusi, o žiūrovai pradeda ieškoti tamsesnio, šiurpesnio turinio, tinkančio ilgėjantiems vakarams.

Verta paminėti, kad ši data buvo nukelta dėl 2023 metais vykusių Holivudo scenaristų ir aktorių streikų, kurie paralyžiavo daugelį didelių projektų. Tačiau dabar, kai kameros vėl sukasi, o gamybos procesas įsibėgėjo, rugsėjo 5-oji atrodo kaip tvirtas pažadas gerbėjams.

„Paskutinės apeigos“: ką slepia grėsmingas pavadinimas?

Ketvirtoji dalis gavo oficialų paantraštę – „Last Rites“ (liet. Paskutinės apeigos). Tai nėra atsitiktinis žodžių žaismas. Katalikų tikėjime paskutinės apeigos atliekamos mirštančiajam, siekiant apvalyti sielą prieš jai paliekant kūną. Šis pavadinimas siunčia labai aiškią ir nerimą keliančią žinutę: tai pabaiga. Ir greičiausiai – ne laiminga.

Tai sufleruoja keletą galimų scenarijų:

• Mirtinas pavojus pagrindiniams herojams. Edas ir Lorraine Warrenai per tris filmus susidūrė su neįsivaizduojamu blogiu, tačiau visada išnešdavo sveiką kailį. Pavadinimas sufleruoja, kad šį kartą rizika gali būti mirtina. Ar vienas iš jų paaukos save?
• Franšizės laidotuvės. Tai tiesioginė nuoroda į tai, kad tai yra paskutinis pagrindinės serijos filmas. Nors „Išvarymo“ visata gali plėstis per šalutinius projektus, Patricko Wilsono ir Veros Farmigos duetas čia taria „sudie“.
• Dvasinis lūžis. Galbūt tai ne fizinė mirtis, o egzorcizmas, kuris pareikalaus visų dvasinių jėgų ir privers herojus pasitraukti iš demonologijos pasaulio visam laikui.

Režisieriaus kėdė ir kūrybinė komanda

Daug diskusijų sukėlė žinia apie tai, kas režisuos finalinę dalį. Jamesas Wanas, franšizės krikštatėvis, ir toliau lieka prodiuserio vaidmenyje, tačiau režisieriaus kėdę jis perleido Michaelui Chavesui.

Michaelas Chavesas nėra naujokas šioje visatoje. Jis režisavo „Išvarymas 3: Velnias privertė mane tai padaryti“ bei didžiulės finansinės sėkmės sulaukusį „Vienuolė II“. Nors kai kurie gerbėjai kritikuoja Chavesą dėl to, kad jo stilius labiau orientuotas į vizualinius efektus ir „jumpscare“ (staigaus išgąsčio) elementus, o ne į lėtai kylančią įtampą, kurią meistriškai valdė Wanas, studija juo pasitiki.

Scenarijų rašo Davidas Leslie Johnsonas-McGoldrickas, žmogus, kuris puikiai pažįsta Warrenų dinamiką, nes dirbo ir prie antrosios, ir prie trečiosios dalies. Tai teikia vilčių, kad istorijos tęstinumas ir emocinis svoris bus išlaikytas. Kūrėjai puikiai supranta: atsakant į klausimą „The Conjuring 4 kada“, svarbiau ne tik data, bet ir kokybė. Finalas negali būti vidutiniškas.

Warrenų sugrįžimas: chemija, kuri laiko visą franšizę

Bet kurio „Išvarymo“ filmo širdis yra Patrickas Wilsonas ir Vera Farmiga. Be jų ši serija būtų tik dar vienas standartinis siaubo filmų rinkinys. Jų įkūnyti Edas ir Lorraine yra ne šiaip demonologai – jie yra mylinti pora, kurios tarpusavio ryšys yra stipresnis už bet kokį pragarą.

Ketvirtojoje dalyje jų santykiai bus išbandyti kaip niekada anksčiau. Ankstesniuose filmuose matėme Edo širdies smūgį, Lorraine vizijas, kurios ją alina, tačiau jie visada turėjo vienas kitą. „Paskutinės apeigos“ greičiausiai fokusuosis į senatvę, nuovargį ir klausimą: kada sustoti? Vera Farmiga interviu yra užsiminusi, kad norėtų „didingo ir teisingo“ atsisveikinimo savo personažei.

Įdomu tai, kad aktoriai per daugiau nei dešimtmetį taip susigyveno su šiais vaidmenimis, jog žiūrovams sunku atskirti aktorius nuo personažų. Tai retas atvejis siaubo žanre, kur veikėjai dažniausiai yra tik „mėsa“ žudikui ar dvasiai. Čia mes rūpinamės Warrenais, ir būtent tai daro laukimą tokį intensyvų.

Apie ką bus filmas? Pagrindinės teorijos ir spėlionės

Nors oficialus siužetas laikomas po septyniais užraktais, remiantis tikromis Ed ir Lorraine Warrenų bylomis (o jų archyvai didžiuliai), galima daryti pagrįstas prielaidas. Štai keletas realių bylų, kurios gali tapti filmo pagrindu:

1. Smurl šeimos persekiojimas

Tai viena intensyviausių ir geriausiai dokumentuotų Warrenų bylų. 1974–1989 metais Pensilvanijoje gyvenusi Smurl šeima patyrė siaubingus išgyvenimus: nuo garsų ir kvapų iki fizinių atakų ir net seksualinės prievartos iš demoniškos esybės pusės. Warrenai teigė, kad namuose buvo net keturios dvasios ir vienas galingas demonas. Tai būtų vizualiai ir emociškai labai stipri medžiaga finalui.

2. Snedeker namas („Namai Konektikute“)

Ši byla jau buvo ekranizuota kitame filme, tačiau ji niekada nebuvo parodyta per „Išvarymo“ visatos prizmę. Tai istorija apie buvusius laidojimo namus, kuriuose apsigyvenusi šeima susidūrė su nekromantijos pasekmėmis. Turint omenyje pavadinimą „Paskutinės apeigos“, laidojimo namų tematika tiktų idealiai.

3. Visiškai nauja, asmeninė grėsmė

Yra didelė tikimybė, kad kūrėjai nuspręs ne adaptuoti konkrečią bylą, o sukurti istoriją, kurioje demonai iš praeities (pvz., Valak ar kiti) sugrįžta atkeršyti patiems Warrenams. Tai leistų uždaryti visus ratus ir sujungti ankstesnius filmus į vieną visumą.

„The Conjuring“ fenomenas Lietuvoje

Lietuvos žiūrovai turi ypatingą santykį su siaubo filmais. Mūsų šalyje šis žanras yra vienas populiariausių kino teatruose, o „Išvarymo“ serija visada renka pilnas sales. Kodėl? Galbūt dėl to, kad lietuviai, turintys gilias katalikiškas tradicijas ir turtingą tautosaką apie dvasias bei velnius, intuityviai jaučia ryšį su religinio siaubo tematika.

Kai paieškos sistemose suvedama „The Conjuring 4 kada“, tai rodo ne tik smalsumą, bet ir norą planuoti pramogas. Lietuvoje premjera greičiausiai įvyks tą pačią savaitę kaip ir visame pasaulyje – 2025 m. rugsėjo pradžioje. Platintojai puikiai supranta šios franšizės potencialą, todėl galime tikėtis išankstinių seansų ir specialių renginių.

Be to, Lietuvos kino teatrai per pastaruosius metus stipriai patobulėjo technologine prasme. Tokie filmai kaip „Išvarymas“ reikalauja aukščiausios garso kokybės – juk didelė dalis baimės sukuriama ne vaizdu, o garsu: girgždesiais, šnabždesiais, staiga nutylančia muzika. Todėl finalinę dalį tiesiog būtina žiūrėti didžiajame ekrane.

Kaip pasiruošti finalui?

Iki 2025 metų rugsėjo dar turime laiko. Tai puiki proga atlikti „namų darbus“ ir peržiūrėti visą visatą chronologine tvarka. Tai padės geriau suprasti užuominas, kurios neabejotinai bus paslėptos ketvirtojoje dalyje. Štai rekomenduojama peržiūros tvarka pagal įvykių chronologiją (ne pagal išleidimo metus):

1. Vienuolė (The Nun) – veiksmas vyksta 1952 m.
2. Anabelė: Sukūrimas (Annabelle: Creation) – 1955 m.
3. Vienuolė II (The Nun II) – 1956 m.
4. Anabelė (Annabelle) – 1967 m.
5. Išvarymas (The Conjuring) – 1971 m.
6. Anabelė 3 (Annabelle Comes Home) – 1972 m.
7. La Llorona: Verkianti moteris – 1973 m. (ginčytina, bet priklauso visatai).
8. Išvarymas 2 (The Conjuring 2) – 1977 m.
9. Išvarymas 3: Velnias privertė mane tai padaryti – 1981 m.

„The Conjuring: Last Rites“ veiksmas greičiausiai vyks 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, taip užbaigiant Warrenų aktyvios veiklos laikotarpį.

Ar tikrai tai pabaiga?

Holivude žodis „pabaiga“ dažnai yra reliatyvus. Nors „Paskutinės apeigos“ užbaigs pagrindinę liniją, pati visata yra per daug pelninga, kad būtų visiškai uždaryta. Jau kalbama apie televizijos serialą, kuriamas „Max“ platformai, kuris gilinsis į kitas bylas ar net parodys jaunus Warrenus.

Tačiau filmai, kuriuose vaidina Wilsonas ir Farmiga, turi ypatingą aurą. Jų pabaiga žymi vienos eros pabaigą. Tai buvo era, kai siaubo filmai nustojo būti tik pigiais gąsdinimais ir tapo kokybišku, brangiu ir plačiajai auditorijai priimtinu kinu. Jamesas Wanas įrodė, kad siaubas gali būti elegantiškas.

Apibendrinimas: Ko laukti 2025-aisiais?

Taigi, atsakymas į klausimą „The Conjuring 4 kada“ yra aiškus – 2025 m. rugsėjo 5 d. Tačiau šis filmas bus daugiau nei tik dar viena premjera. Tai bus emocingas, šiurpus ir, tikėkimės, garbingas atsisveikinimas su personažais, kurie tapo šiuolaikinio siaubo kino veidu.

Ko galime tikėtis:

• Nostalgiškų nuorodų. Tikėtina, kad pamatysime artefaktų kambario sugrįžimą ir užuominas į pirmąją dalį.
• Aukščiausio lygio vaidybos. Patrickas Wilsonas ir Vera Farmiga tikrai atiduos visas jėgas paskutiniam pasirodymui.
• Religinio mistiškumo. Pavadinimas sufleruoja, kad katalikiški ritualai užims centrinę vietą siužete.
• Ašarų. Taip, siaubo filme. Nes Warrenų istorija visada buvo meilės istorija, įvilkta į siaubo rūbą.

Laukti liko nemažai, tačiau gera žinia ta, kad kūrėjai neskuba. Po skuboto trečiosios dalies gamybos proceso, atrodo, kad šį kartą norima viską padaryti tobulai. O kol kas mums lieka tik spėlioti, kokią tamsą Warrenai turės įveikti paskutinį kartą, ir tikėtis, kad šviesa visgi nugalės.