Auksas: Geltonojo metalo vertė, kurios nesunaikina laikas ir krizės

Žmonijos istorijoje nėra kito elemento, kuris būtų sukėlęs tiek karų, įkvėpęs tiek meno kūrinių ir tapęs tokiu universaliu galios simboliu kaip auksas. Periodinėje elementų lentelėje jis žymimas kukliu simboliu „Au“ (iš lotynų kalbos aurum – spindintis aušros metu) ir atominiu numeriu 79, tačiau realiame gyvenime šis metalas diktuoja valstybių ekonominę sveikatą, saugo santaupas nuo infliacijos nasrų ir puošia pačias svarbiausias gyvenimo akimirkas. Nors gyvename skaitmeniniame amžiuje, kur kriptovaliutos bando užimti „skaitmeninio aukso“ vietą, fizinis geltonasis metalas niekur nesitraukia. Priešingai – neramiais laikais jo spindesys tik ryškėja.

Šiame straipsnyje pažvelgsime į auksą ne tik kaip į investicinę priemonę ar žaliavą papuošalams. Panagrinėsime jo psichologinį poveikį, industrinę svarbą, kuri dažnai lieka paraštėse, ir atsakysime į klausimą – kodėl, praėjus tūkstantmečiams, mes vis dar esame taip priklausomi nuo šio sunkiojo metalo.

Kodėl auksas tapo pinigais? Cheminis atsitiktinumas ar būtinybė?

Daugelis mano, kad auksas vertingas tik dėl to, kad taip susitarė visuomenė. Tai tiesa tik iš dalies. Jei atidžiau pažvelgtume į cheminių elementų lentelę, pamatytume, kad pasirinkimas, kas galėtų tapti universalia valiuta, buvo stebėtinai ribotas. Norint sukurti ilgaamžius pinigus, elementas turi atitikti griežtus kriterijus:

• Jis negali būti dujinis. Sunku nešiotis pinigus, kurie tiesiog išgaruoja.
• Jis negali būti skystas ar radioaktyvus. Tai iškart eliminuoja gyvsidabrį, plutonį ir uraną – pinigai neturėtų jūsų nužudyti.
• Jis turi nerūdyti. Geležis, varis ar aliuminis oksiduojasi. Jei užkastumėte geležines monetas, po šimto metų rastumėte tik rūdžių krūvą. Auksas yra chemiškai inertiškas – jis nereaguoja su deguonimi ar vandeniu. Ištrauktas iš nuskendusio ispanų galeono po 300 metų, jis atrodo taip pat, kaip tą dieną, kai buvo nukaldintas.
• Jis turi būti retas, bet ne per daug. Jei pasirinktume rodį, jo tiesiog neužtektų apyvartai. Auksas yra „aukso viduriuke“ – jo pakanka monetoms kalti, bet per mažai, kad jis taptų bevertis.

Būtent šios fizikinės savybės lėmė, kad auksas (ir sidabras) tapo natūraliu žmonijos pasirinkimu vertei kaupti. Tai nebuvo mada – tai buvo praktinė būtinybė. Net ir šiandien, kai pinigai yra tiesiog skaičiai serveriuose, centriniai bankai savo saugyklose laiko tonas fizinio aukso. Tai – pasitikėjimo inkaras.

Aukso standartas ir šiuolaikinė ekonomika

Ilgą laiką pasaulio valiutos buvo tiesiogiai susietos su auksu. Tai vadinama „aukso standartu“. Kiekvienas popierinis banknotas turėjo atitikmenį aukso saugykloje. Ši sistema užtikrino stabilumą – vyriausybės negalėjo spausdinti pinigų tiek, kiek norėjo, nes juos reikėjo padengti realiu metalu.

Tačiau 1971 metais situacija pasikeitė iš esmės, kai JAV prezidentas Richardas Nixonas „laikinai“ sustabdė dolerio keitimą į auksą. Tai buvo lūžio taškas, sukūręs šiuolaikinę „fiat“ (pasitikėjimu grįstų) pinigų sistemą. Nuo to momento auksas tapo laisvai prekiaujama preke, o jo kaina pradėjo svyruoti priklausomai nuo rinkos nuotaikų.

Paradoksalu, bet nutraukus oficialų ryšį, aukso svarba nesumenko. Jis tapo „baimės barometru“. Kai ekonomikoje ramu, akcijos kyla, o auksas dažniausiai stovi vietoje ar pinga. Tačiau vos tik horizonte pasirodo infliacija, karas ar pandemija, investuotojai bėga atgal į saugų uostą – auksą. Tai turtas, kuris neturi „kontrahento rizikos“. Jei bankas bankrutuoja, indėliai gali dingti. Jei įmonė žlunga, akcijos tampa bevertės. Fizinis auksas, kurį turite savo seife, nepriklauso nuo niekieno kito mokumo.

Investicinis auksas: luitai, monetos ar ETF?

Šiuolaikinis investuotojas, norintis savo portfelį papildyti geltonuoju metalu, susiduria su dilema: kokią formą pasirinkti? Kiekviena jų turi savo specifiką, privalumus ir rizikas.

1. Fiziniai luitai ir monetos

Tai pati gryniausia investavimo forma. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje investicinis auksas (tam tikro grynumo luitai ir monetos) nėra apmokestinamas PVM. Tai didelis privalumas lyginant su sidabru ar platina.

• Luitai: Dažniausiai gaminami nuo 1 gramo iki 12,5 kg. Mažesni luitai (1g, 5g, 10g) turi didesnę gamybos antkainio maržą, todėl perkant didesnį kiekį (pvz., 100g ar 1oz), kaina už gramą būna geresnė. Svarbu pirkti tik sertifikuotų gamintojų (pvz., „Valcambi“, „PAMP“, „Perth Mint“) luitus su nepažeistomis pakuotėmis.
• Monetos: Investicinės monetos, tokios kaip Pietų Afrikos „Kriugeraudai“, Kanados „Klevo lapai“ ar Vienos „Filharmonikai“, yra itin likvidžios. Jų privalumas – atpažįstamumas visame pasaulyje. Skirtingai nei numizmatinės monetos, jų vertė priklauso beveik tik nuo aukso kiekio jose, o ne nuo retumo.

2. „Popierinis“ auksas (ETF ir ateities sandoriai)

Jei nenorite rūpintis saugumu, seifais ir fiziniu transportavimu, biržoje prekiaujami fondai (ETF), kurie seka aukso kainą, yra populiari alternatyva. Jūs perkate vertybinį popierių, kuris atspindi aukso vertę. Tai patogu, pigu ir greita. Tačiau kritikai pabrėžia, kad krizės atveju jūs turite tik įrašą ekrane, o ne realų metalą. Be to, egzistuoja teorinė rizika, kad popierinio aukso rinkoje yra daugiau nei realaus fizinio aukso saugyklose.

3. Juvelyriniai dirbiniai

Nors tai maloniausia akiai forma, investicine prasme ji mažiausiai efektyvi. Pirkdami žiedą ar grandinėlę, jūs mokate už dizainerio darbą, gamybą, prekybininkų antkainius ir PVM. Norint atgauti sumokėtus pinigus, aukso kaina biržoje turi pakilti labai ženkliai. Juvelyrika yra vertybės išsaugojimas per kartas, bet ne spekuliacinė priemonė.

Nematoma aukso pusė: pramonė ir technologijos

Dažnai pamirštame, kad auksas yra ne tik pinigai, bet ir nepakeičiama pramoninė žaliava. Jūsų išmanusis telefonas, kompiuteris ir net skalbimo mašina turi aukso. Kodėl? Nes auksas yra vienas geriausių elektros laidininkų, kuris niekada nesioksiduoja. Variniai kontaktai ilgainiui pasidengia apnašomis, o auksiniai išlieka idealūs amžinai.

Kosmoso užkariavimas: Ar atkreipėte dėmesį, kad astronautų skafandrų šalmai yra padengti plonu aukso sluoksniu? Taip pat ir kosminių teleskopų veidrodžiai. Auksas puikiai atspindi infraraudonuosius spindulius ir apsaugo nuo pavojingos kosminės radiacijos bei karščio, tuo pačiu leisdamas matyti (skafandruose sluoksnis yra toks plonas, kad yra permatomas).

Medicina: Nanotechnologijų srityje aukso dalelės naudojamos kuriant naujos kartos vėžio gydymo metodus. Aukso nanodalelės gali būti nukreiptos tiesiai į auglį ir, pašildytos lazeriu, sunaikinti vėžines ląsteles nepažeidžiant sveikų audinių. Taip pat auksas naudojamas greituosiuose testuose (taip, ta raudona linija COVID-19 teste dažnai yra nulemta aukso nanodalelių spalvos).

Tamsioji spindesio pusė: ekologija ir etika

Kalbant apie auksą, negalima ignoruoti ir jo išgavimo kainos. Ne finansinės, o ekologinės ir žmogiškosios. Aukso kasyba yra viena taršiausių pramonės šakų pasaulyje.

Norint išgauti vieną vestuvinį žiedą, dažnai tenka perkasinėti tonas uolienų. Didelė dalis pasaulinio aukso vis dar išgaunama naudojant gyvsidabrį arba cianidą. Nelegalūs kasėjai Amazonės džiunglėse ar Afrikos glūdumoje naudoja gyvsidabrį aukso dulkėms surišti, o vėliau jį degina, nuodydami upes, orą ir save pačius.

Būtent todėl vis garsiau kalbama apie „etišką auksą“ ir perdirbimą. Elektronikos atliekų perdirbimas („urban mining“) tampa vis svarbesnis. Iš tonos senų mobiliųjų telefonų galima išgauti daugiau aukso nei iš tonos aukso rūdos kasykloje. Rinkoje atsiranda sertifikatai, garantuojantys, kad auksas išgautas nekonfliktinėse zonose ir laikantis aplinkosaugos standartų.

Kaip suprasti aukso prabas?

Pradedančiajam pirkėjui skaičiai, įspausti ant aukso dirbinių, gali atrodyti painūs. Ką reiškia 585 arba 24K? Tai grynumo matas.

• 24 karatai (999 praba): Tai beveik 100% grynas auksas. Jis labai minkštas, lengvai braižosi, todėl papuošalams naudojamas retai (nebent Azijos kultūrose), tačiau tai standartas investiciniams luitams.
• 18 karatų (750 praba): 75% aukso ir 25% kitų metalų (vario, sidabro, cinko). Tai prabangios juvelyrikos standartas – sodri spalva, bet pakankamas tvirtumas.
• 14 karatų (585 praba): Populiariausias pasirinkimas Lietuvoje. 58,5% aukso. Tai idealus balansas tarp vertės ir atsparumo dėvėjimuisi. Toks auksas yra kietesnis ir ilgaamžiškesnis.
• 375 praba: Tik 37,5% aukso. Nors vadinamas auksu, techniškai tai lydinys, kuriame vyrauja kiti metalai. Jis pigesnis, bet gali oksiduotis ar prarasti blizgesį.

Įdomu tai, kad „baltasis“ ar „raudonasis“ auksas nėra atskiri elementai. Tai tas pats geltonas auksas, sumaišytas su kitais metalais (paliadžiu baltam atspalviui, variu – raudonam) ir dažnai padengtas rodžiu.

Lietuva ir auksas: nuo tarpukario iki šiandienos

Lietuvos santykis su auksu yra istoriškai dramatiškas. Tarpukariu Lietuva sukaupė solidžias aukso atsargas, kurios tapo valstybingumo tęstinumo simboliu. Okupacijos metais šis auksas, saugotas užsienio bankuose (JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje), nebuvo atiduotas sovietams. Tai leido nepriklausomai Lietuvai atgauti finansinį pagrindą po 1990-ųjų.

Šiandien Lietuvos bankas taip pat valdo aukso atsargas (apie 5,8 tonos), kurios saugomos Anglijos banke Londone. Tai nėra tik sentimentalus palikimas – tai diversifikuoto valstybės turto dalis. Paprastiems Lietuvos gyventojams auksas taip pat išlieka populiaria investicija. Ypač padidėjęs susidomėjimas stebimas geopolitinių įtampų metu, kai žmonės ieško būdų apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo.

Ateities perspektyvos: auksas ar bitkoinas?

Jaunoji investuotojų karta dažnai kelia klausimą: ar bitkoinas yra naujasis auksas? Abu jie turi panašumų: ribota pasiūla, nepriklausomybė nuo valstybių, decentralizacija. Tačiau yra esminių skirtumų.

Kriptovaliutos pasižymi didžiuliu kintamumu (volatilumu). Jų vertė gali nukristi 50% per mėnesį. Auksas pasižymi stabilumu. Jis retai atneša pasakišką pelną per trumpą laiką, bet jis ir retai praranda vertę taip drastiškai. Skaitmeniniame amžiuje, tikėtina, egzistuos abi turto klasės. Kriptovaliutos – kaip rizikingesnė, technologinė augimo priemonė, o auksas – kaip galutinis draudimo polisas.

Be to, aukso kaina ateityje gali kilti ne tik dėl investicinės paklausos, bet ir dėl gavybos sunkumų. Lengvai pasiekiami aukso klodai jau išeksploatuoti. Kasyklos tampa gilesnės, gavyba brangesnė. Kai kurie futuristai kalba apie asteroidų kasybą, kurioje aukso ir platinos grupės metalų yra gausybė, tačiau kol kas tai lieka mokslinės fantastikos sritimi. Kol kas esame priklausomi nuo to, ką randame Žemės plutoje.

Mitai, kuriais vis dar tikime

Pabaigai verta paneigti keletą populiarių mitų:

1. „Auksas visada brangsta“. Netiesa. Buvo laikotarpių (pvz., 1980–2000 m.), kai aukso kaina krito arba stagnavo dešimtmečius. Auksas yra ilgalaikė investicija (10–20 metų), o ne būdas greitai praturtėti.
2. „Aukso dantis galima parduoti brangiai“. Dantų auksas yra specifinis lydinys, dažnai žemos prabos, ir jo supirkimo kaina yra gerokai mažesnė nei biržos kaina, nes jį sunku išgryninti.
3. „Tikrą auksą galima patikrinti įkandus“. Tai kino filmų klišė. Jei įkąsite į gryną auksą, pakenksite dantims arba luitui. Geriau naudoti magnetą (auksas netraukiamas magneto) arba nešti pas specialistą.

Apibendrinant, auksas išlieka unikaliu fenomenu. Tai elementas, jungiantis praeitį su ateitimi, chemiją su ekonomika, ir baimę su viltimi. Nesvarbu, ar laikote jį seife, ar nešiojate ant piršto, jūs turite dalelę žvaigždžių dulkių (nes visas auksas Visatoje susidarė supernovų sprogimų metu), kuri pergyveno imperijas ir pergyvens mus.