Kaip Waze pakeitė vairavimo kultūrą: navigacija, kurią kuria patys žmonės

Kiekvieną rytą tūkstančiai Lietuvos vairuotojų, sėdę į savo automobilius, atlieka tą patį ritualą: užveda variklį ir telefone įsijungia žydrą, nuotaikingą ikoną. Tai tapo tokiu pat įpročiu, kaip prisisegti saugos diržą ar įsijungti radiją. Vilniaus Geležinio Vilko gatvė, Kauno Savanorių prospektas ar magistralė A1 – nesvarbu, kur važiuotumėte, tikimybė, kad jūsų kelionę stebi ir koreguoja „Waze“, yra milžiniška. Tačiau kodėl būtent ši programėlė, o ne galingoji „Google Maps“ ar į automobilį gamykliškai įmontuota navigacija, tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi?

„Waze“ fenomenas slypi ne tik sudėtinguose algoritmuose ar tiksliuose žemėlapiuose. Tai istorija apie socialinę inžineriją, bendruomeniškumą ir visiškai naują požiūrį į eismą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Izraelyje gimęs startuolis sugebėjo užkariauti pasaulį ir kodėl Lietuvos vairuotojai yra vieni aktyviausių „Waze“ bendruomenės narių.

Daugiau nei žemėlapis: socialinis tinklas ant ratų

Daugelis navigacijos sistemų veikia principu „iš viršaus į apačią“ – jos pateikia duomenis, kuriuos surenka palydovai ar specializuoti automobiliai. „Waze“ pasirinko priešingą kelią. Tai pirmoji navigacija, kuri veikia principu „iš apačios į viršų“. Kiekvienas vartotojas yra ne tik informacijos gavėjas, bet ir jos šaltinis.

Kai važiuojate įsijungę programėlę, net jei nieko nespaudžiate, jūs jau siunčiate realaus laiko duomenis apie savo greitį ir buvimo vietą. Jei staiga sulėtėjate ten, kur leistinas greitis yra 90 km/h, sistema tai fiksuoja. Jei tą patį padaro dar dešimt vairuotojų už jūsų, algoritmas automatiškai „nuspalvina“ atkarpą raudonai ir praneša kitiems apie susidariusią spūstį.

Tačiau tikroji magija prasideda, kai vairuotojai tampa aktyvūs. Pranešimai apie duobes, ant kelio numestus daiktus, rūką ar šalikelėje stovinčius automobilius sukuria solidarumo jausmą. Tai tarsi skaitmeninis CB radijo ryšys, kurį anksčiau naudojo tik tolimųjų reisų vairuotojai, pritaikytas masėms.

„Trikojų“ medžioklė ir Lietuvos specifika

Lietuvoje „Waze“ populiarumą smarkiai išaugino vienas specifinis veiksnys – mobilūs greičio matuokliai, vairuotojų liaudiškai vadinami „trikojais“. Nors oficialus policijos tikslas yra prevencija, vairuotojų bendruomenė dažnai tai vertina kaip „pasislėpimą krūmuose“. Čia įsijungia „Waze“ bendruomenės jėga.

Vos tik policijos ekipažas pastato mobilųjį radarą, dažniausiai užtrunka vos kelias minutes, kol jis atsiranda žemėlapyje. Tai tapo savotišku katės ir pelės žaidimu. Vairuotojai jaučia pareigą įspėti kitus, paspausdami mygtuką „Police“. Šis aspektas Lietuvoje yra kur kas ryškesnis nei, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur teisinė bazė dėl tokių įspėjimų yra griežtesnė arba kultūrinis požiūris į greičio kontrolę kitoks.

Algoritmų karas: Waze prieš Google Maps

Dažnai kyla klausimas: jei „Google“ 2013 metais nusipirko „Waze“, kodėl abi programėlės vis dar egzistuoja atskirai ir veikia skirtingai? Atsakymas slypi jų filosofijoje ir tikslinėje auditorijoje.

• Google Maps yra skirta tyrinėtojams. Ji puikiai tinka, kai reikia rasti geriausią restoraną, sužinoti viešojo transporto tvarkaraštį ar tiesiog pasivaikščioti pėsčiomis. Jos maršrutai dažniausiai yra konservatyvūs, pagrindinėmis gatvėmis, vengiant sudėtingų manevrų.
• Waze yra skirta priemiestiniams važinėtojams (angl. commuters). Jos tikslas – nuvežti jus iš taško A į tašką B greičiausiu įmanomu būdu, bet kokia kaina.

Būtent ta „bet kokia kaina“ yra skiriamasis „Waze“ bruožas. Jei pagrindinėje gatvėje yra spūstis, „Google Maps“ gali pasiūlyti palaukti 5 minutes, nes tai vis tiek patogiausia. Tuo tarpu „Waze“ be skrupulų nukreips jus per gyvenamųjų namų kvartalus, lieps atlikti tris kairiuosius posūkius per nereguliuojamas sankryžas ir praves siaurais skersgatviais, kad sutaupytumėte tas 5 minutes.

Šis agresyvumas maršrutų planavime turi ir tamsiąją pusę. Pasaulyje (ir Lietuvoje) yra buvę atvejų, kai ramios privačių namų gatvelės staiga tapdavo magistralėmis, nes „Waze“ nusprendė, jog tai puikus aplinkkelis rytiniam pikui apvažiuoti. Tai kelia diskusijas tarp miesto planuotojų ir gyventojų, tačiau vairuotojui, skubančiam į darbą, tai – išsigelbėjimas.

Gamifikacija: kodėl mums rūpi taškai?

Vienas genialiausių „Waze“ sprendimų buvo eismo pavertimas žaidimu. Kodėl vairuotojas turėtų vargintis ir pranešti apie spūstį? Iš altruizmo? Taip, bet ne tik. Už kiekvieną praneštą įvykį, už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą su įjungta programėle vartotojas gauna taškų.

Šie taškai leidžia kilti rangais:

• Waze Kūdikis: Naujas vartotojas.
• Waze Suaugęs: Aktyvus bendruomenės narys.
• Waze Karys: Vienas iš 10% aktyviausių regiono vairuotojų.
• Waze Riteris: Elitas, patenkantis į 1% geriausių.
• Waze Karalius: Aukščiausias titulas, kurį pasiekia vienetai.

Be to, yra ir „nuotaikos“ (Moods) – mieli avatarai, kurie rodomi žemėlapyje kitiems vairuotojams. Nors tai neturi jokios praktinės naudos vairavimui, psichologinis efektas yra stiprus. Matydami kitus „Wazerius“ aplinkui, jaučiamės bendruomenės dalimi. Pavyzdžiui, pamatę „T-Rex“ ar „Ninja“ ikonėlę žemėlapyje, pasąmoningai suvokiame, kad tas vairuotojas yra patyręs programėlės naudotojas.

Lietuvos žemėlapių redaktoriai – nematomi herojai

Mažai kas žino, kad „Waze“ žemėlapiai nėra kuriami automatiškai. Juos kuria ir prižiūri savanoriai redaktoriai. Lietuvoje veikia itin stipri ir atsidavusi redaktorių bendruomenė. Tai žmonės, kurie savo laisvalaikiu sėdi prie kompiuterių ir braižo naujas gatves, žymi žiedines sankryžas, įveda greičio apribojimus ir taiso klaidas.

Kai mieste atidaromas naujas aplinkkelis ar pakeičiama eismo tvarka (pavyzdžiui, Vilniaus Senamiestyje įvedus kilpinį eismą), „Waze“ dažnai į tai sureaguoja greičiau nei bet kuri kita navigacija. Taip yra todėl, kad vietiniai redaktoriai pakeitimus suveda operatyviai, kartais net iš anksto, nustatydami tikslų laiką, kada naujas eismo organizavimas įsigalioja.

Šie savanoriai taip pat sprendžia sudėtingas problemas, pavyzdžiui, namų numeraciją kaimiškose vietovėse ar painius įvažiavimus į prekybos centrus. Be jų kruopštaus darbo algoritmas būtų bejėgis.

Technologinės inovacijos ir saugumas

Nors „Waze“ dažnai kritikuojama dėl to, kad skatina vairuotojus žiūrėti į ekraną, kūrėjai deda daug pastangų saugumui užtikrinti. Balso komandos ir integracija su „Android Auto“ bei „Apple CarPlay“ leidžia naudotis programėle beveik neatitraukiant dėmesio nuo kelio.

Viena iš naujesnių ir itin naudingų funkcijų – perspėjimai apie geležinkelio pervažas ir sudėtingas sankryžas. Lietuvoje, kur avarijų statistika vis dar kelia nerimą, tokie perspėjimai, verčiantys vairuotoją suklusti likus keliems šimtams metrų iki pavojingos vietos, gali išgelbėti gyvybes.

Taip pat verta paminėti „Beacons“ technologiją. Tai maži „Bluetooth“ siųstuvai, įrengiami tuneliuose, kur GPS signalas dingsta. Nors Lietuvoje ilgų tunelių nėra daug, keliaujantiems po Europą (pavyzdžiui, per Alpes) tai užtikrina, kad navigacija „nepakibs“ pačiu netinkamiausiu metu po žeme.

Kaip išspausti maksimumą iš „Waze“: patarimai

Daugelis vartotojų naudoja tik bazines programėlės funkcijas, tačiau norint tapti tikru kelių ekspertu, verta pasigilinti į nustatymus:

1. Maršruto pasirinkimas pagal transporto priemonę

Nustatymuose galite pasirinkti, kokį automobilį vairuojate. Tai ypač aktualu elektromobilių savininkams ir taksi vairuotojams. Taksi vairuotojai gali matyti maršrutus, leidžiančius važiuoti „A“ juostomis, kas kardinaliai keičia atvykimo laiką piko metu.

2. Planuotos kelionės (Planned Drives)

Ši funkcija leidžia sinchronizuoti „Waze“ su jūsų kalendoriumi. Programėlė, žinodama rytojaus eismo prognozes (remiantis istoriniais duomenimis), praneš jums, kada tiksliai reikia išvažiuoti, kad į susitikimą atvyktumėte laiku. Ji įvertina ne tik atstumą, bet ir tikėtinus kamščius konkrečią valandą.

3. Garso grotuvo integracija

Kad nereikėtų perjunginėti programėlių vairuojant, „Waze“ leidžia integruoti „Spotify“, „YouTube Music“ ar tinklalaidžių grotuvus tiesiai į navigacijos ekraną. Tai sumažina blaškymąsi.

4. Sunkūs posūkiai

Nustatymuose yra parinktis „Vengti sunkių sankryžų“. Jei esate mažiau patyręs vairuotojas arba tiesiog nenorite streso bandant įsukti į judrią gatvę be šviesoforo kairiuoju posūkiu, įjunkite šią funkciją. „Waze“ parinks maršrutą, kuris galbūt bus ilgesnis, bet ramesnis – su daugiau dešiniųjų posūkių ar šviesoforų.

Ateities perspektyvos: kur rieda „Waze“?

Automobilių pramonė sparčiai keičiasi, ir „Waze“ bando neatsilikti. Didžiausias dėmesys dabar skiriamas elektromobiliams (EV). Vairuotojams reikia ne tik žemėlapio, bet ir informacijos apie įkrovimo stoteles, jų užimtumą ir tipą. Čia vėlgi pasitelkiama bendruomenė – vartotojai gali redaguoti informaciją apie stotelių būklę realiu laiku.

Kita kryptis – bendradarbiavimas su miestais (programa „Waze for Cities“). Miestų savivaldybės gali gauti anonimizuotus duomenis apie eismo srautus iš „Waze“, kad geriau planuotų infrastruktūrą, reguliuotų šviesoforų ciklus ar planuotų kelio darbus. Vilniaus ir Kauno savivaldybės taip pat vis dažniau atsižvelgia į skaitmeninius duomenis, o ne tik į fizinius srauto matavimus.

Kodėl Waze nėra tobula?

Nepaisant visų privalumų, aklai pasitikėti technologija neverta. Pasitaiko atvejų, kai algoritmas „persigudrauja“. Pavyzdžiui, bandymas sutaupyti 30 sekundžių važiuojant per duobėtą žvyrkelį dažnai baigiasi didesniu laiko gaišimu ir purvinu automobiliu. Nors programėlėje galima nustatyti „Vengti neasfaltuotų kelių“ (Dirt roads), kartais žemėlapių duomenys nėra atnaujinti, ypač atokesnėse Lietuvos vietovėse.

Be to, priklausomybė nuo telefono baterijos ir interneto ryšio yra akivaizdus minusas ilgesnėse kelionėse užsienyje, nors ES tarptinklinio ryšio taisyklės šią problemą gerokai sušvelnino.

Apibendrinimas: vairavimo kultūros veidrodis

„Waze“ tapo daugiau nei programėle – tai kultūrinis reiškinys. Ji parodė, kad informacija yra galingiausias ginklas kovoje su eismo spūstimis. Tačiau svarbiausia pamoka, kurią ji mums suteikia, yra apie bendradarbiavimą. Kiekvienas pranešimas apie pavojų kelyje yra mažas rūpesčio kitu vairuotoju aktas.

Lietuvos keliuose, kur vairavimo kultūra vis dar tobulinama, „Waze“ atlieka ir edukacinę funkciją. Ji moko mus, kad eismas nėra karas, kuriame kiekvienas kovoja už save. Tai sistema, kurioje padėdami kitiems (pranešdami apie kliūtį), galiausiai padedame ir sau (gaudami tikslesnį atvykimo laiką). Tad kitą kartą, kai pamatysite žydrą ikonėlę su ratais, prisiminkite – už jos slypi milijonai vairuotojų, kurie kartu kuria sklandesnę kelionę visiems.