Kino pasaulyje, kurį pastarąjį dešimtmetį dominavo spalvingi kostiumai ir visatą gelbstintys herojai, vis dažniau pasigirsta kalbų apie „superherojų nuovargį”. Žiūrovai tapo išrankesni, kritiškesni ir mažiau atlaidūs formulėms, kurios veikė 2012-aisiais. Būtent į šią sudėtingą, bet galimybių kupiną terpę žengia „Thunderbolts*” – filmas, žadėjęs būti kitoks. Tai nėra istorija apie kilnius keršytojus. Tai pasakojimas apie tuos, kurie klydo, žudė ir buvo palikti užribyje. Bet ar pažadas ištesėtas? Šiame straipsnyje gilinamės į temą Thunderbolts atsiliepimai, analizuodami, kaip šią juostą priėmė Lietuvos ir pasaulio auditorija, bei kodėl diskusijos apie ją netyla.
Ar antiherojų komanda sugebėjo pavergti žiūrovų širdis?
Vienas dažniausiai pasikartojančių motyvų, kurį išryškina pirmieji Thunderbolts atsiliepimai, yra veikėjų dinamika. Marvel kino visata (MCU) visada garsėjo gebėjimu suburti skirtingus personažus, tačiau šįkart chemija ekrane yra kitokia – ji purvina, nepatogi, bet be galo žmogiška. Skirtingai nei Keršytojai, kurie yra tarsi darbo kolegos, tapę šeima, „Thunderbolts” nariai yra priverstiniai sąjungininkai, kurie vienas kitu nepasitiki.
Daugelis kino kritikų ir paprastų žiūrovų sutinka: filmo širdis yra Florence Pugh (Yelena Belova) ir David Harbour (Red Guardian) duetas. Jų santykiai, balansuojantys tarp absurdiško humoro ir gilios emocinės traumos, tapo pagrindiniu filmo varikliu. Atsiliepimuose dažnai minima, kad Pugh dar kartą įrodo esanti viena talentingiausių savo kartos aktorių, gebanti perteikti Yelenos cinizmą, po kuriuo slepiasi paprasčiausias noras priklausyti kažkam.
Bucky Barnes: Lyderis ar pavargęs kareivis?
Sebastian Stan sugrįžimas į Bucky Barnes vaidmenį buvo vienas laukiamiausių elementų. Thunderbolts atsiliepimai šiuo klausimu šiek tiek išsiskiria. Dalis gerbėjų džiaugiasi matydami Bucky nebe kaip žudymo mašiną, o kaip komandos „auklę”, bandančią suvaldyti chaosą. Kiti gi tikėjosi daugiau veiksmo scenų, primenančių „Žiemos karį”. Tačiau vyraujanti nuomonė yra teigiama – jo personažo evoliucija atrodo natūrali. Jis nebėra tas, kuris vykdo įsakymus; jis bando surasti prasmę pasaulyje, kuriam jo nebereikia.
Scenarijus ir tonas: Tarp komedijos ir trilerio
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikiniai Marvel filmai, yra tono subalansavimas. Ar tai komedija? Ar tai rimta drama? Režisierius Jake Schreier pasirinko įdomų kelią, kurį žiūrovai vertina dviprasmiškai, tačiau dažniau teigiamai nei neigiamai. Filmas lyginamas su 8-ojo dešimtmečio politiniais trileriais, tačiau atmieštas šiuolaikiniu, kartais juodu humoru.
Analizuojant temą Thunderbolts atsiliepimai, matyti, kad auditorija pavargo nuo priverstinių juokelių (vadinamojo „bathos”), kurie nutraukia rimtas scenas. Šioje juostoje humoras kyla ne iš kvailų situacijų, o iš veikėjų charakterių. Pavyzdžiui, US Agent (vaidina Wyatt Russell) bandymai būti didvyriu, kai niekas jo tokiu nelaiko, sukelia juoką, bet kartu ir gailestį. Tai, pasak žiūrovų, yra didelis žingsnis pirmyn rašymo kokybėje.
- Dialogai: Dauguma recenzentų giria aštrius, natūralius dialogus.
- Tempas: Pirmoji filmo pusė giriama už lėtą įtampos auginimą, nors kai kurie žiūrovai skundžiasi, kad trečiasis veiksmas vėl tampa tradiciniu „CGI mūšiu”.
- Emocinis svoris: Tai nėra tik sprogimai. Filmas paliečia atstūmimo, tapatybės paieškų ir praeities klaidų temas.
Sentry: Didysis nežinomasis ir žiūrovų reakcijos
Vienas labiausiai aptarinėjamų filmo aspektų – Bob (Sentry) pasirodymas. Be spoilerių sunku detaliai aptarti jo rolę, tačiau Thunderbolts atsiliepimai rodo, kad šis personažas tapo tikru „laukiniu arkliuku”. Komiksų gerbėjai žino, kokia galinga ir nestabili yra ši figūra. Kine jo interpretacija sukėlė diskusijų audrą.
Dalis auditorijos liko sužavėta tuo, kaip buvo pavaizduota Sentry galia ir jo psichologinė būsena. Tai įnešė į filmą siaubo elementų, kurie Marvel visatoje yra reti. Tačiau yra ir nusivylusių balsų, manančių, kad tokio kalibro veikėjui reikėjo atskiro filmo ar ilgesnio pristatymo. Visgi, dauguma sutinka, kad Lewis Pullman pasirodymas buvo įtikinamas ir bauginantis, suteikiantis komandai realią grėsmę, kurios negalima tiesiog „išmušti” kumščiais.
Vizualinė pusė ir veiksmo choreografija
Po kelių vizualiai silpnesnių projektų, žiūrovai į „Thunderbolts*” žiūrėjo per didinamąjį stiklą. Kaip atrodo specialieji efektai? Ar veiksmas įtraukia? Čia Thunderbolts atsiliepimai yra stebėtinai vieningi – tai vienas „žemiškiausių” Marvel filmų per ilgą laiką.
Didelis dėmesys skiriamas artimai kovai (hand-to-hand combat). Kadangi dauguma komandos narių (Yelena, Bucky, Red Guardian, Taskmaster, US Agent) yra superkareiviai arba elitiniai žudikai, veiksmo scenos primena „John Wick” ar „Bourne” filmus, o ne „Daktarą Streindžą”. Žiūrovai Lietuvoje ypač vertina šį „grįžimą prie šaknų”. Taskmaster personažo reabilitacija po „Juodosios našlės” filmo taip pat sulaukė pagyrų – pagaliau šis veikėjas rodomas kaip kompetentinga ir mirtina jėga, o ne tik siužeto įrankis.
Kritika, kurios negalima ignoruoti
Žinoma, ne visi Thunderbolts atsiliepimai yra liaupsės. Būtina paminėti ir tai, kas žiūrovams užkliuvo. Objektyvumas reikalauja pripažinti, kad filmas turi trūkumų:
- Piktadarys: Nors Sentry yra įdomus, pagrindinis konfliktas ir „tikrasis blogiukas” (kuris manipuliuoja įvykiais užkulisiuose) kai kuriems pasirodė per daug nuspėjamas ir standartiškas.
- Personažų gausa: Turint tokią didelę komandą, kai kurie veikėjai neišvengiamai gauna mažiau ekrano laiko. Ghost (Ava Starr) gerbėjai išreiškė nusivylimą, kad jos istorijos linija buvo mažiau išvystyta nei Yelenos ar Bucky.
- Trečiojo veiksmo problema: Tai jau tapo Marvel vizitine kortele blogąja prasme. Nors filmas stengiasi būti kitoks, pabaiga vis tiek įkrenta į didelio masto skaitmeninio triukšmo spąstus, kas šiek tiek sumenkina prieš tai buvusią intymią ir asmenišką atmosferą.
Lietuviškas kontekstas: Kaip filmą vertina mūsų žiūrovai?
Naršant Lietuvos forumuose, socialiniuose tinkluose ir kino grupėse, Thunderbolts atsiliepimai atspindi globalias tendencijas, tačiau turi ir savitų niuansų. Lietuvos žiūrovai, kurie dažnai yra ciniškesni Holivudo produkcijos atžvilgiu, šį kartą atrodo maloniai nustebinti. Mūsų auditorijai imponuoja „Red Guardian” personažas – nors jis yra karikatūriškas, David Harbour vaidyba suteikia jam daug šilumos.
Taip pat pastebima, kad Lietuvos žiūrovai vertina filmo bandymą būti savarankišku kūriniu. Nors žinoti ankstesnius įvykius yra naudinga, „Thunderbolts*” nereikalauja būti peržiūrėjus visų 30+ filmų ir serialų, kad suprastum esmę. Tai didelis pliusas tiems, kurie jaučiasi pasimetę MCU visatoje.
Ar verta eiti į kino teatrą? Galutinis verdiktas
Apibendrinant visus aspektus, kyla klausimas: ar šis filmas vertas jūsų laiko ir pinigų? Jei remsimės tuo, ką sako Thunderbolts atsiliepimai, atsakymas yra tvirtas „taip”, ypač jei pasiilgote senojo Marvel stiliaus, sumaišyto su naujovišku požiūriu į herojizmą.
Tai filmas apie atpirkimą. Apie tai, kad net ir patys blogiausi sprendimai neapibrėžia žmogaus (ar superkareivio) visam laikui. Tai istorija, kuri sugeba būti ir juokinga, ir graudi, ir įtempta vienu metu. Nors ji neišvengia kai kurių žanro klišių, „Thunderbolts*” įkvepia gyvybės ten, kur daugelis matė tik stagnaciją.
Jei jums patiko „Kapitonas Amerika: Žiemos karys” dėl jo politinės intrigos ir „Savižudžių būrys” (James Gunn versija) dėl jo chaotiškos komandos dinamikos, šis filmas yra skirtas būtent jums. Kritikai giria drąsą, aktoriai mėgaujasi savo vaidmenimis, o žiūrovai išeina iš salės diskutuodami ne tik apie specialiuosius efektus, bet ir apie veikėjų likimus. O tai, šiais turinio pertekliaus laikais, yra didžiausias įmanomas laimėjimas.
Ką tai reiškia Marvel ateičiai?
Sėkmingi Thunderbolts atsiliepimai siunčia aiškią žinutę studijai: žiūrovai nori personažų, su kuriais galėtų tapatintis. Tobuli herojai yra nuobodūs. Palūžę, bet bandantys atsitiesti antiherojai yra tai, kas traukia. Šis filmas gali tapti pavyzdžiu, kaip ateityje turėtų būti kuriami ansambliniai filmai – mažiau pasaulinio masto grėsmių, daugiau asmeninių dramų ir tarpusavio santykių.
Taigi, jei vis dar dvejojate, paskaitykite atsiliepimus, bet geriausia – susidarykite savo nuomonę. „Thunderbolts*” yra tas retas atvejis, kai netobulumas tampa didžiausiu privalumu. Tai purvinas, triukšmingas ir be galo nuoširdus pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais, kurio pabaigoje norisi dar.
